Skambinkite
+370 661 99495
+370 661 99495
Pagalba namuose Klaipėdoje skirta senjorams, žmonėms su negalia ir kitiems asmenims, kuriems dėl sveikatos, amžiaus ar sumažėjusio savarankiškumo tampa sunkiau pasirūpinti kasdieniais poreikiais. Paslauga gali apimti pagalbą buityje, maisto produktų pristatymą, asmens higieną, palydėjimą, reguliarų lankymą ir kitą individualiai suderintą praktinę pagalbą.
Pagalbos pobūdis, vizitų dažnumas ir trukmė parenkami pagal konkretaus žmogaus situaciją. Vienam gali pakakti pagalbos kelis kartus per savaitę, kitam reikalingas dažnesnis lankymas ar pagalba tam tikru paros metu. Tikslas – ne perimti visą žmogaus kasdienybę, o padėti jam kuo ilgiau saugiai ir oriai gyventi pažįstamoje aplinkoje.
Reikia pagalbos artimam žmogui? Susisiekite telefonu +370 661 99495 arba el. paštu registracija@slaugaklaipedoje.lt. Registracija vyksta darbo dienomis 8:00–17:00, pietų pertrauka 12:00–13:00. Paslaugos gali būti teikiamos visą parą pagal iš anksto suderintą poreikį.
Paslaugos gali prireikti ne tik visiškai savarankiškumą praradusiam žmogui. Dažnai ji tampa aktuali gerokai anksčiau – kai dalis veiklų vis dar atliekama savarankiškai, tačiau tam tikri darbai jau vargina, kelia nesaugumo jausmą arba tampa fiziškai per sunkūs.
Poreikį geriausia vertinti pagal pasikartojančias kasdienes situacijas. Viena sunkesnė diena dar nereiškia, kad reikalingas nuolatinis lankymas. Tačiau jeigu šaldytuve nuolat trūksta maisto, kaupiasi buities darbai, žmogus rečiau prausiasi, pamiršta susitarimus ar nebegali saugiai išeiti iš namų, verta pagalbą aptarti nelaukiant krizės.
Jeigu sunku atskirti, ar žmogui reikia kasdienės pagalbos, ar jau sveikatos priežiūros paslaugų, naudinga perskaityti, kada reikalinga slauga namuose. Esant staigiam sveikatos pablogėjimui ar gyvybei pavojingai būklei reikia kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybas.
Pagalbos planas sudaromas individualiai, todėl žemiau pateiktos sritys nėra vienodas paketas kiekvienam žmogui. Pirmiausia aptariama, ką asmuo gali atlikti pats, kur jam reikia tik priminimo ar paruošimo, o kur būtina tiesioginė darbuotojo pagalba.
Tvarkinga aplinka svarbi ne vien patogumui. Ant grindų palikti daiktai, slidūs paviršiai, nepasiekiamose vietose sudėti reikmenys ar neprižiūrėta virtuvė gali didinti traumų ir kitų kasdienių sunkumų riziką.Pagalba gali apimti lengvus namų ruošos darbus, kasdienės švaros palaikymą, patalynės keitimą, skalbinių sutvarkymą, šiukšlių išnešimą ir kitus iš anksto aptartus veiksmus. Darbai planuojami taip, kad žmogui būtų padedama ten, kur sunku, tačiau nebūtų be reikalo perimama tai, ką jis dar gali saugiai atlikti pats.
Vyresniam ar riboto judumo žmogui gali būti sunku nueiti į parduotuvę, parsinešti pirkinius ar reguliariai gaminti. Kartais šaldytuve lieka tik lengvai pasiekiamų produktų, o valgymo ritmas tampa nereguliarus.Pagalba gali apimti produktų nupirkimą ir pristatymą, maisto paruošimą, pašildymą ar pateikimą. Jei žmogui reikalinga gydytojo paskirta dieta, kyla rijimo sunkumų ar reikia specialaus maitinimo, dėl to būtina tartis su sveikatos priežiūros specialistu. Kasdienę pagalbą teikiantis darbuotojas nekeičia gydytojo rekomendacijų.
Asmens higiena yra jautri sritis, todėl pagalba turi būti teikiama pagarbiai, saugant privatumą ir neskubinant. Priklausomai nuo poreikio, gali būti padedama pasiruošti prausimuisi, apsirengti, pakeisti patalynę, pasirūpinti higienos priemonėmis ar saugiai atlikti kitus kasdienius veiksmus.Asmens priežiūra namuose neturėtų atimti žmogaus pasirinkimo. Jeigu jis gali pats nusiprausti veidą, pasirinkti drabužius ar atlikti dalį kitų veiksmų, tam paliekama laiko. Pagalba skirta palaikyti saugumą ir orumą, o ne kuo greičiau viską padaryti už žmogų.
Žmogui gali būti sudėtinga savarankiškai nuvykti pas gydytoją, į vaistinę, parduotuvę ar kitą reikalingą vietą. Kartais fizinės jėgos dar leidžia eiti, tačiau žmogus bijo pargriūti, pasimesti ar nebesugebėti grįžti namo.Palydėjimas gali apimti pasiruošimą išvykai, saugų išėjimą iš namų, lydėjimą iki reikiamos vietos ir grįžimą. Pagalbos tempas derinamas prie žmogaus galimybių. Jei judant atsiranda stiprus skausmas, dusulys, svaigsta galva ar pastebimi kiti ūmūs simptomai, reikalingas medicininis vertinimas.
Kasdieniai poreikiai nėra vien fiziniai darbai. Vienišumas, nerimas ir retas bendravimas gali sumažinti žmogaus motyvaciją rūpintis savimi. Reguliarus apsilankymas suteikia galimybę pasikalbėti, pastebėti pasikeitusią nuotaiką ar kasdienius sunkumus ir laiku informuoti artimuosius.Darbuotojas negali diagnozuoti emocinės ar sveikatos būklės, tačiau gali atkreipti dėmesį į neįprastus pokyčius. Jei žmogus ilgai atrodo prislėgtas, tampa labai uždaras, nerimastingas ar pasimetęs, šeimai verta kreiptis į tinkamą specialistą.
Socialinė pagalba namuose dažniausiai orientuota į buitį, higieną, maistą, palydėjimą, bendravimą ir kasdienio saugumo palaikymą. Medicininė slauga susijusi su sveikatos priežiūros veiksmais, kuriuos pagal kompetenciją atlieka sveikatos priežiūros specialistai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad socialinėmis paslaugomis padedama asmenims ir šeimoms, kuriems dėl amžiaus, negalios ar kitų aplinkybių trūksta galimybių savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenėje.
Valstybinė ligonių kasa ambulatorines slaugos paslaugas namuose apibrėžia kaip asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento namuose. Siuntimą tokioms paslaugoms gauti išrašo šeimos gydytojas. Todėl buitinė ar socialinė paslauga nepakeičia gydytojo paskirtos medicininės slaugos.
Kai vienos pagalbos rūšies nepakanka, šeimai gali būti aktuali integrali pagalba namuose, kai pagal žmogaus poreikius derinamos skirtingos socialinės ir slaugos paslaugos. Kuri paslauga tinkamiausia, priklauso nuo realios būklės ir specialistų vertinimo.
Paslaugos planavimas prasideda nuo konkrečios situacijos aptarimo. Svarbu žinoti ne tik bendrą žmogaus sveikatos būklę, bet ir tai, kaip atrodo jo įprasta diena, kokie veiksmai kelia sunkumų, kada artimieji gali būti šalia ir kokios rizikos jau buvo pastebėtos.
Pirmojo pokalbio metu naudinga aiškiai įvardyti, ką žmogus atlieka savarankiškai, kur jam reikia tik priminimo ir kada būtina fizinė pagalba. Taip pat svarbu pasakyti, ar asmuo gyvena vienas, ar buvo griuvimų, ar jam sunku pasirūpinti maistu ir higiena, ar reikia palydėjimo.
Pagal aptartus poreikius parenkami konkretūs darbai, apsilankymų dažnumas ir trukmė. Vienam žmogui gali reikėti tik produktų pristatymo ir buities pagalbos, kitam – kasdienio lankymo, asmens higienos ir palydėjimo.
Aiškiai sutariama, kuriuo metu vyksta apsilankymai, ką atlieka darbuotojas ir kuo pasirūpina artimieji. Tai padeda išvengti situacijos, kai svarbus darbas lieka neatliktas, nes kiekvienas tikėjosi, kad juo pasirūpins kitas žmogus.
Žmogaus poreikiai gali keistis. Po ligos, griuvimo, išrašymo iš ligoninės ar sustiprėjus atminties sunkumams pagalbos apimtį verta peržiūrėti. Taip pat gali paaiškėti, kad dalies suplanuotų darbų nebereikia, nes žmogus juos saugiai atlieka pats.
Individualiai suderinta priežiūra neturi būti nekintamas paslaugų sąrašas. Ji koreguojama pagal žmogaus būklę, jo pageidavimus ir šeimos galimybes.
Pirmasis apsilankymas sklandesnis, kai darbuotojui pateikiama aiški ir praktiška informacija. Nebūtina pasakoti visos žmogaus sveikatos istorijos, tačiau svarbu aptarti aplinkybes, kurios gali turėti įtakos saugumui, bendravimui ir sutartiems darbams.
Artimiesiems naudinga iš anksto paruošti:
Jeigu žmogus nerimauja dėl nepažįstamo asmens atvykimo, pirmojo susitikimo metu gali dalyvauti artimasis. Jis gali pristatyti darbuotoją, paaiškinti susitarimą ir padėti senjorui ar žmogui su negalia jaustis ramiau. Vėliau svarbu suteikti galimybę tiesiogiai susipažinti ir susikurti abipusį pasitikėjimą.
Nereikėtų pirmąją dieną suplanuoti per daug darbų. Geriau pradėti nuo svarbiausių užduočių, stebėti, kiek laiko jos užtrunka, ir tik tada koreguoti planą. Taip išvengiama skubėjimo, o žmogus gali palaipsniui priprasti prie pasikeitusios dienotvarkės.
Net ir reguliariai lankantis darbuotojui didelę reikšmę turi pati gyvenamoji aplinka. Nedideli pakeitimai gali sumažinti kasdienių incidentų riziką, tačiau jie neturėtų būti atliekami nepasitarus su žmogumi. Pažįstamas daiktų išdėstymas ypač svarbus turint atminties ar orientacijos sunkumų.
Darbuotojas gali pastebėti kasdienes rizikas, tačiau namų pritaikymo ar specialių pagalbinių priemonių poreikį turėtų vertinti tam kompetenciją turintys specialistai. Jei žmogus dažnai griūva, sunkiai persėda, nebegali saugiai naudotis laiptais ar vonios kambariu, vien buities organizavimo gali nepakakti.
Saugumas neturėtų reikšti visiško veiklų uždraudimo. Tikslas – sudaryti sąlygas žmogui saugiai daryti tai, ką jis dar geba. Kai kiekvienas veiksmas atliekamas už jį, gali mažėti fizinis aktyvumas ir pasitikėjimas savimi.
Prieš perkeliant baldus, išmetant daiktus ar keičiant nusistovėjusią tvarką būtina pasitarti su pačiu žmogumi ir artimaisiais. Net gerai apgalvotas pakeitimas gali sukelti sumaištį, jeigu atliekamas netikėtai.
Verta įvertinti, ar:
Pagalba senjorams namuose nėra skirta viską perimti. Jei žmogus dar gali savarankiškai pasiruošti paprastą maistą, apsirengti ar atlikti dalį buities darbų, šiuos gebėjimus svarbu palaikyti. Pernelyg didelė pagalbos apimtis gali mažinti aktyvumą ir pasitikėjimą savo jėgomis.
Darbuotojas turėtų prisitaikyti prie žmogaus tempo, paaiškinti atliekamus veiksmus ir suteikti pasirinkimų. Net maži sprendimai – ką apsirengti, kada valgyti ar nuo kurio darbo pradėti – padeda išsaugoti kontrolės jausmą.
Artimiesiems taip pat svarbu nevertinti pagalbos kaip nesėkmės. Kartais profesionali parama leidžia šeimai daugiau laiko skirti bendravimui, o ne vien pasikartojantiems buities darbams. Tai gali sumažinti įtampą ir padėti ilgiau palaikyti šiltą ryšį.
Išsamesni patarimai, kaip atpažinti poreikį ir pradėti pokalbį su vyresniu žmogumi, pateikiami straipsnyje apie pagalbą senjorams namuose.
Pagalba neįgaliesiems namuose planuojama pagal realius žmogaus gebėjimus, aplinką ir pageidavimus, o ne vien pagal diagnozę ar dokumentuose nurodytą statusą. Du žmonės, turintys panašią negalią, gali turėti visiškai skirtingus kasdienius poreikius.
Vienam asmeniui gali būti reikalinga fizinė pagalba judant, kitam – palydėjimas, buities darbai, maisto produktų pristatymas ar aiškesnė dienos struktūra. Svarbu gerbti žmogaus savarankiškumą ir bendravimo būdą, nepriimti sprendimų už jį, kai jis gali juose dalyvauti pats.
Jeigu reikalingi sveikatos priežiūros veiksmai, reabilitacija ar medicininis būklės stebėjimas, tai turi atlikti atitinkamos kompetencijos specialistai. Kasdienės priežiūros planas gali papildyti kitas paslaugas, tačiau negali jų pakeisti.
Kaina derinama individualiai, nes skiriasi pagalbos pobūdis, vizitų dažnumas, vieno apsilankymo trukmė, paros laikas, savaitgaliai ar švenčių dienos ir konkretūs žmogaus poreikiai. Vienos fiksuotos kainos nurodyti neįmanoma neaptarus situacijos.
Kad kainos įvertinimas būtų tikslesnis, prieš kreipiantis naudinga pasiruošti trumpą informaciją:
Po pokalbio galima aiškiau numatyti paslaugos apimtį ir kainą. Jeigu poreikiai vėliau pasikeičia, planas ir kaina gali būti peržiūrėti.
Ši paslauga nėra skubioji medicinos pagalba. Ji skirta iš anksto suderintai kasdienei priežiūrai, buitinei pagalbai, palydėjimui ir saugesnės dienotvarkės organizavimui. Esant ūmiai ar gyvybei pavojingai būklei būtina kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybas.
Paslauga taip pat nėra vienodas standartinis paketas. Konkretūs darbai, laikas ir dažnumas aptariami prieš pradedant. Artimieji turėtų pateikti svarbią informaciją apie žmogaus judėjimą, elgesio ar atminties pokyčius, ankstesnius griuvimus ir kitus kasdieniam saugumui reikšmingus dalykus.
Jeigu žmogus turi aiškias gydytojo rekomendacijas, alergijų, specialių mitybos poreikių ar kitų svarbių aplinkybių, apie jas būtina informuoti iš anksto. Darbuotojui neturėtų būti pavedami medicininiai veiksmai, kurie nepriklauso jo kompetencijai.
Ne. Ji gali būti teikiama ir žmonėms su negalia ar kitiems asmenims, kuriems dėl sveikatos, sumažėjusio judumo ar laikinos situacijos reikia pagalbos kasdienybėje. Poreikis vertinamas individualiai.
Taip. Pagalbos planas sudaromas pagal realų poreikį. Galima tartis tik dėl apsipirkimo, buities darbų, palydėjimo ar kitos aiškiai apibrėžtos pagalbos, jeigu platesnės priežiūros nereikia.
Dažnumas derinamas individualiai. Vienam žmogui pakanka kelių apsilankymų per savaitę, kitam gali reikėti kasdienės arba tam tikru paros metu teikiamos pagalbos.
Paslaugos gali būti teikiamos visą parą pagal iš anksto suderintą poreikį. Konkretus laikas, apimtis ir kaina aptariami registracijos metu.
Kasdienę socialinę ar buitinę pagalbą teikiantis darbuotojas neatlieka medicininių veiksmų, kurie nepriklauso jo kompetencijai. Jei reikalinga slauga, sveikatos būklės stebėjimas ar procedūros, reikia tartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų.
Kaina priklauso nuo pagalbos pobūdžio, vizitų dažnumo ir trukmės, paros laiko, savaitgalių ar švenčių dienų ir individualių poreikių. Tikslesnė suma paaiškėja aptarus situaciją.
Pokalbį verta pradėti nuo konkretaus sunkumo, o ne nuo teiginio, kad žmogus „nebesusitvarko“. Galima pasiūlyti pradėti nuo vienos nedidelės paslaugos ir palikti žmogui galimybę pasirinkti laiką bei darbus.
Pagalba namuose turi būti aiški, pagarbi ir pritaikyta konkrečiai situacijai. Pradėti galima nuo vieno pokalbio apie tai, kas žmogui kasdien sunkiausia, kokią dalį priežiūros gali užtikrinti šeima ir kokių vizitų reikėtų.
Darbo dienomis 8:00–17:00
Pietų pertrauka 12:00–13:00
24/7 pagal iš anksto suderintą poreikį